Be motinos užaugusią plaukikę pergalių keliu lydi tėvas

1/11
Teksto dydis:

Penkiolikmetė plaukikė iš Lietuvos Rūta Meilutytė prieš startą 100 metrų krūtine plaukimo pusfinalyje giliai įkvėpė. Po atrankos varžybų sekmadienio rytą Lietuva jau žinojo, ką gali ši šviesiaplaukė mergaitė. Todėl visi įkvėpė kartu. R. Meilutytės startas Londono olimpinėse žaidynėse užgniaužė kvapą net tiems, kurie galvojo, kad Londone verta stebėti tik vyrų krepšinio rinktinės ir Virgilijaus Aleknos metimus.

R. Meilutytė 100 metrų krūtine plaukimo rungties pusfinalyje distanciją įveikė per 1 min. 05,21 sek., pasiekė naują Europos rekordą ir savo plaukime užėmė 1-ąją vietą.

Tačiau finalas - svarbiausias Rūtos startas - dar prieš akis. Ar plaukikei netrukdys pagyros ir jaudulys?

O lrytas.lt savo skaitytojams pateikia pernai vasarą publikuotą „Lietuvos ryto“ žurnalistės Ligitos Valonytės rašinį apie jaunąją sportininkę.

***

Apie didžiąsias dukters pergales niekada nesužinos jos gimdytoja – Rūta neteko motinos būdama vos ketverių. Nors mergaitė menkai ją prisimena, artimieji tvirtina, kad plaukikė iš jos paveldėjo nemažai fizinių duomenų.

Plaukikė R. Meilutytė sporto karjeros laiptais kopia ne gimtojo Kauno baseinuose, o Anglijos mieste Plimute. Šiame mieste dirba jos tėvas Saulius Meilutis.

Pas tėvą ir du vyresniuosius brolius Rūta išvyko prieš metus. Iki tol ji augo pas močiutę.

Senelė Rūtai, Margiriui ir Mindaugui nuo mažens atstojo žuvusią jų motiną Ingridą.

„Gyvendamas Didžiojoje Britanijoje nenorėjau prarasti su dukterimi ryšio, todėl atsivežiau ją pas save. Be to, močiutei tapo per sunku suvaldyti judrią mergaitę”, – pasakojo S. Meilutis.

Tragedija, prieš dešimt metų ištikusi kauniečių Meilučių šeimą, labiausiai sukrėtė jų mažamečius vaikus.

Trijų vaikų motina žuvo 2001-ųjų balandį – antrąją Velykų dieną Vilniuje pėsčiųjų perėjoje 34 metų moterį partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis.

„Tuo metu buvau išvykęs dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Žmona nedirbo, augino vaikus. Jai padėjo mano mama”, – pasakojo JAV aštuonerius metus dirbęs S. Meilutis.

Trylikametis sūnus Mindaugas per tuometes Velykų atostogas buvo išvykęs į Angliją pasisemti anglų kalbos įgūdžių.

„Grįžęs iš Anglijos Mindaugas išvydo karste gulinčią mamą. Kadangi jis – vyriausias, labiausiai suprato netektį. Mindaugas buvo tokio amžiaus, kai vaikas pradeda bręsti.

Po mamos žūties sūnus tapo uždaresnis, ėmė labiau gilintis į save. Jį ėmė traukti filosofinės knygos, lietuvių klasikų kūriniai”, – pasakojo tėvas.

Rūta – pagrandukė. Jos atmintyje išliko mažiausiai mamos paveikslo.

Tačiau paauglė kartais išgirsta tėvo komplimentą: kai duktė pasuka galvą, jos profilis primena mamą. Net ir dukters eisena – kaip jos motinos.

Po tragedijos Meilučių atžaloms mamą pakeitė močiutė. O vaikų tėvas po laidotuvių vėl grįžo uždarbiauti į JAV, kad išmaitintų šeimą.

Iš už Atlanto S. Meilutis parvyko, kai jaunėlei Rūtai sukako 8-eri.

Kaune našlys susipažino su rusų ir anglų kalbų specialiste Rasa – sūnų turinčia išsiskyrusia moterimi.

„Jau šešeri metai Rasa – mūsų šeimos narys, nors ir nesame susituokę. Ją pavadinčiau trečiąja savo vaikų mama – ji padėjo prižiūrėti mano dukterį ir sūnus, nors ne visuomet gyvenome kartu”, – pasakojo S. Meilutis.

Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) farmaciją studijavęs, bet studijų nebaigęs vyras tėvynėje nerasdavo gerai mokamo darbo, todėl buvo priverstas blaškytis po užsienį.

2008-aisiais trijų vaikų tėvas pakėlė sparnus į Angliją.

Plimuto slaugos namuose lietuvis dirba neįgaliųjų pagalbininku – jis kasdien prižiūri likimo nuskriaustuosius, tampa jiems kone bičiuliu, padedančiu tvarkytis, susiruošti pasivaikščioti ar lydinčiu į renginius.

„Kai išvykau į Plimutą, sūnūs buvo jau ūgtelėję ir labiau subrendę, bet nerimavau dėl dukters.

Kai Rūtai sukako trylika, ji ėmė nebeklausyti močiutės. Energinga anūkė siekė būti savarankiška. Todėl man parūpo atsivežti Rūtą į Angliją.

Buvo neramu, kad nepasiduotų blogų draugų įtakai, negeroms pagundoms”, – prisipažino našlys, neturėjęs problemų dėl paauglių sūnų.

Viena svarbiausių užduočių tėvui buvo surasti Plimute plaukimo klubą ir patyrusį trenerį. Mat Kauno plaukimo mokykloje Rūta buvo pasiekusi neblogų rezultatų.

Tėvas surado vieną stipriausių Anglijoje plaukimo klubų ir įsiūlė dukterį treneriui Jonathanui Ruddui.

Jo pamokos buvo aukso vertės – tai įrodė ir startai.

Tačiau, be saldaus dukters pergalių skonio, tėvas pastebi ir kitą medalio pusę.

S. Meilučiui teko patirti, ką reiškia ne retkarčiais, o nuolat būti tėvu.

Jis ištisus metus kasdien rūpinasi dukterimi – pradedant pusryčių ruošimu ir baigiant patarimais, kuo jai apsirengti.

„Rūta itin mėgsta lašinius su svogūnais ir silkę, bet negaliu jos dažnai palepinti tokiu maistu, nes sportininkei šie produktai netinka.

Bręstančiai ir didelį fizinį krūvį patiriančiai mergaitei reikia visaverčio maisto.

Prieš popietinę treniruotę dažniausiai ruošiu makaronus, kurie turi daug angliavandenių, o po treniruotės – patiekalą, turintį daug baltymų, pavyzdžiui, mėsą arba žuvį su daržovėmis. Pusryčiams – dribsniai.

Į juos įpjaustau bananų, įberiu riešutų”, – plaukikės valgiaraštį apibūdino S. Meilutis.

Jis dažnai stebi, kaip Rūta prieš išeidama iš namų puošiasi, staiposi prieš veidrodį.

Tačiau tėvui sunku ką nors patarti – savarankiškumo siekianti Rūta atmeta jo nuomonę dėl aprangos.

Mergina dažnai mūvi džinsus arba tampres, vilki marškinėlius, megztinį. Tėvas apgailestauja, kad duktė retai vilki suknelę.

„Mano finansinės galimybės riboja jos norus atrodyti labai puošniai. Negalime pirkti daug drabužių. Galbūt Rūta jaučia nuoskaudą, kad negaliu jai daug ko nupirkti”, – svarstė tėvas.

Daug vilčių teikiančią plaukikę auginantis S. Meilutis neabejoja: talentas – įgimtas.

„Nesu plaukimo specialistas, tačiau kaip tėvas galiu pasakyti, jog talentai yra užkoduoti genuose.

Rūta – aukšta, liekna, ilgakojė. Ilgos ir pėdos – duktė jau dabar avi 43 dydžio avalynę.

Tokį sudėjimą ji paveldėjo iš mamos. Ingrida buvo modelio figūros: liekna, ilgomis kojomis. O Rūtos charakteris panašus į mano. Ji – užsispyrusi.

Rūta turėjo gimti balandžio pradžioje po Avino ženklu, bet gimė anksčiau, nei medikai prognozavo – kovo 19-ąją, po Žuvų ženklu. Todėl aš ją vadinu žuvyte, turinčia avino charakterį”, – kvatodamas apie jaunėlę pasakojo tėvas.

Nuo vaikystės Rūta pasižymėjo vikrumu ir stipria fizine jėga.

„Ji buvo fiziškai stipri, nes augdama su broliais dažnai karstėsi medžiais. Judrumu Rūta nenusileisdavo berniukams”, – atskleidė tėvas.

Iš bendraamžių R. Meilutytė išsiskyrė ir kovotojos savybėmis.

Net kai mokykloje dalyvaudavo kvadrato varžybose, tapdavo komandos lydere. Jos smūgis kamuoliu į priešininkus būdavo itin taiklus.

Gerų fizinių duomenų turinti Rūta užsigrūdino ir dirbdama.

Kadangi šeima gyveno nuosavame name, mergaitė močiutei padėdavo tvarkytis – pjaudavo ir kapodavo malkas, kasdavo žemę, grėbdavo lapus.

Tad kai būdama septynerių pirmąkart atėjo į baseiną, jos treneris Giedrius Martinionis, išvydęs tvirto sudėjimo mergaitę, tėvui pasakė: „Būtinai leiskite ją į plaukimą – ateis laikas, kai ji taps šalies rekordininke.”

Profesionalo žodžiai išsipildė.

2010-ųjų rudenį R. Meilutytė Anglijoje pasiekė du naujus Lietuvos moterų rekordus: 50 metrų krūtine rungtį ji įveikė per 32,15 sekundės, o 100 metrų – per 1 minutę ir 08,42 sekundės.

Šiose varžybose Rūta iškovojo pirmąsias vietas, palikdama varžoves toli sau už nugaros.

Moterų 100 metrų krūtine plaukimo finalas - pirmadienį 22 val. 15 min.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko