Po kojomis – Toronto vaizdai, bet ne „Raptors“ aistruoliai

1/2
Teksto dydis:

Europos krepšinio karalius NBA turi iš naujo įrodinėti savo vertę. Toronte Lino Kleizos marškinėliai nepardavinėjami, jo žvaigždė „Raptors“ klube dar nesužibo. Bet į NBA grįžęs lietuvis ir tikėjosi naujų iššūkių.

Kai L.Kleiza pažvelgia pro savo buto 24-ajame dangoraižio aukšte langą, po jo kojomis matyti visas Torontas: stikliniai pastatai miesto centre, Ontarijo ežeras ir penki milijonai gyventojų.

Po savo kojomis pasikloti šalia stovinčios „Air Canada Center“ arenos tribūnas Lietuvos krepšininkui sekasi sunkiau.

„Turiu daug ką įrodyti. Ir sau, ir žmonėms. Kiekvienas sezonas yra iššūkis. O šis dar didesnis“, – sako 25 metų „Raptors“ naujokas, vos per mėnesį spėjęs patirti ir traumą, ir keletą skaudžių pralaimėjimų, ir pagaliau keturių pergalių iš eilės seriją.

Treneris pažįsta lietuvius

Po sezono Graikijos klube Pirėjo „Olympiakos“ sugrįžus į NBA L.Kleizai čia viskas pažįstama: tos pačios arenos, kuriose žaisti keturi sezonai su „Denver Nuggets“, tie patys varžovai, atsipūtę žiūrovai ir amžinos kelionės.

Tik himnas prieš rungtynes dabar jau ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir Kanados skambusis „O Canada“.

Visi skrydžiai – užsakytais „Air Canada“ lėktuvais, apipaišytais klevo lapais. Komandos treneris – kanadietis Jay Triano.

Bet naujokas Kanados klube greitai pasijuto savas.

„Jis yra ketvirtasis lietuvis, su kuriuo esu dirbęs“, – šypsodamasis „Lietuvos rytui“ gyrėsi „Raptors“ fizinio rengimo treneris Francesco Cuzzolinas ir ėmė vardyti Ramūno Šiškausko, Donato Motiejūno, Kęstučio Kemzūros pavardes.

Šis italas – vienas iš kelių atvykėlių iš Trevizo „Benetton“ klubo, kuriam prieš kurį laiką vadovavo dabartinis „Raptors“ viceprezidentas Maurizio Gherardini.

Jo dėka ši NBA komanda turi daugiausia užsieniečių, todėl europiečiams Toronte jauku.

Pasirinko rinktinės numerį

„Paklauskite Jose Manuelio Calderono, kaip Ispanijai sekėsi pasaulio čempionate“, – komandos draugą erzino L.Kleiza, prieš eilines rungtynes prisėdęs prie įžaidėjo iš Ispanijos.

„Nežinau, apie ką čia kalbate“, – apsimesdamas, kad neprisimena, kaip Lietuva Turkijoje nugalėjo jo gimtinės rinktinę 76:73, atsikirto J.M.Calderonas, o Lietuvos rinktinės lyderis juokėsi.

Marškinėliai – ne žali, užrašas ant krūtinės – ne „Lietuva“, bet numeris – tas pat.

Pirmąsyk NBA karjeroje L.Kleiza nutarė vilkėti 11-ąjį numerį, kurį anksčiau turėjo žaisdamas „Olympiakos“ ir nacionalinėje komandoje.

„Sėkmę lemiantis numeris“, – demonstruodamas skaičių ant krūtinės „Raptors“ treniruotėje šypsojosi L.Kleiza.

Bet sėkmė nepuolė iškart šypsotis.

Achilo skausmai – nuo krūvio

Kad ir kaip pompastiškai savo naujoką prieš sezoną pristatė Toronto spauda, apsalusi dėl lietuvio šėlsmo pasaulio čempionate, sezono pradžioje L.Kleiza taip nežaidė.

„O Turkijoje jis žaidė pribloškiamai. Bet čia tokio žaidimo mes dar nematėme“, – tiesiai šviesiai „Lietuvos rytui“ sakė dienraščio „Toronto Sun“ krepšinio apžvalgininkas Mike’as Ganteris, kiekvieną dieną praleidžiantis su „Raptors“.

Ikisezoninėse rungtynėse atrodė, kad Turkijoje įsibėgėjęs L.Kleiza (19 taškų, 7,1 atkovoto kamuolio) nesustos ir Toronte.

Bet jį pradėjo kamuoti Achilo sausgyslės skausmai. Procedūros, ledo vonelės, vaistai – niekas nepadėjo, ir po aštuntųjų sezono rungtynių lietuvis nebegalėjo net treniruotis.

„Nė vienų rungtynių nebuvau sužaidęs visu šimtu procentų, – prisipažino L.Kleiza ir nutarė keletą mačų praleisti, kad išsigydytų nuo krūvių išsivysčiusią traumą. – Geriau praleisti kelerias varžybas ir sužaisti kuo geriau negu rungtyniauti visas, bet tik 60 procentų jėgos.“

Minutės tirpsta ant suolo

Kai lapkričio 16-ąją L.Kleiza grįžo į aikštę, mače su „Washington Wizards“ atrodė vėl panašus į save – per 20 minučių spėjo surinkti 15 taškų ir atkovoti 5 kamuolius.

Tačiau netrukus laukė nauja nemaloni žinia – pirmą kartą Toronte L.Kleiza rungtynių pradžioje liko ant atsarginių suolo.

Vietos starto penkete lietuvis nesusigrąžino iki šiol, o jo minutės aikštėje tirpsta.

Trečiadienį mače su „Philadelphia 76ers“ L.Kleiza žaidė vos 13 minučių, nors jo vidurkis vis dar geriausias NBA karjeroje – 24,5 min.

Kol kas dreba ir taiklioji puolėjo ranka. Per 13 sezono rungtynių jis pataikė vos 9 tritaškius iš 37 (24 proc.).

Bendras taiklumas siekia 43 proc., pelnytų taškų vidurkis – 10,2.

Naujas konkurentas – serbas

„Ar pakildamas nuo suolo, ar nuo rungtynių pradžios, tačiau L.Kleiza tikrai rungtyniaus.

Jam tereikia susigrąžinti pasitikėjimą savimi, kuriuo jis pasižymėjo anksčiau“, – ramino „Raptors“ treneris J.Triano.

Kanadietis neskuba grąžinti traumą išsigydžiusio 203 cm ūgio puolėjo ten, kur jis tikėjosi būti.

Rungtynės prasideda, o L.Kleiza nuo suolo stebi, kaip jo pozicijoje kovoja 24 metų Sonny Weemsas – tas pats, kuris prieš 2 metus kartu su lietuviu atstovavo „Nuggets“ klubui ir buvo vis siunčiamas į žemesnę NBDL lygą.

Dabar S.Weemsas tapo rimtu L.Kleizos konkurentu dėl minučių aikštėje. Be to, praėjusią savaitę prie komandos prisidėjo dar vienas puolėjas – serbas Predragas Stojakovičius.

„Mums reikia Lino, reikia jo sugebėjimo pataikyti ir rungtyniauti skirtingose pozicijose, – tikino J.Triano. – Dėl savo sudėjimo jis gali būti krašto puolėjas, bet gali žaisti ir baudos aikštelėje.

Bet, savaime suprantama, svarbiausia yra Lino sveikata. Kai jis grįš žaisti visa jėga būsime pasirengę važiuoti pirmyn.“

Europietiškas stilius – mitas

Kartais net geriausi žaidėjai negali parodyti savo sugebėjimų, jei jiems nesuteikiama tokia galimybė.

Bet dėl konkurencijos savo komandos viduje L.Kleiza išgyvena mažiau nei dėl siaubingos „Raptors“ sezono pradžios.

Dar praėjusią savaitę Toronto klubas turėjo vos dvi pergales, o buvo pralaimėjęs net 9 kartus.

Žaidimas nesiklijavo, o europietiško stiliaus žaidimo, kuriuo garsėja Toronto klubas, nebuvo nė kvapo.

Visi kovojo pavieniui – italas Andrea Bargnani, iš kurio lipdoma žvaigždė, gavęs kamuolį nebesidairė, o gynėjas DeMaras DeRozanas, atrodė, pamiršo derinius, todėl vienas bandė pranokti penkis varžovus.

Įspūdingiausia „Raptors“ pergalė prieš „Boston Celtics“ 102:101 praėjusį sekmadienį jau buvo papuošta komandinio žaidimo blyksniais, tačiau iš NBA individualumo neišmesi.

„Pasiilgau europietiško krepšinio“, – prisipažino L.Kleiza.

Sunkiai apsisprendė grįžti

Amerikiečiai nematė, kaip lietuvis puolėjas žydėjo Theodoro Papalouko, Milošo Teodosičiaus, Scoonie Penno, Josho Childresso kompanijoje ir kai visi jie vieningai tarsi armija nužygiavo iki Eurolygos finalo.

L.Kleizai iki šiol skaudu prisiminti lemiamą pralaimėjimą „Barcelona“ klubui. Tačiau bet kuriuo atveju tai buvo įspūdingas sezonas, išjudinęs europietišką krepšininko kraują.

Iki tol L.Kleiza turėjo tik amerikietiško krepšinio patirties.

„Man labai patiko žaisti Graikijoje ir Eurolygoje. Sugrįžti į NBA buvo tikrai sunkus sprendimas. Atvirai pasakius, net nežinau, kodėl nusprendžiau grįžti“, – prasitarė L.Kleiza.

Greit susidurs su „Nuggets“

Lietuviui svarbiausia, kad „Raptors“ suteikė ne tik galimybę sugrįžti į NBA, bet ir sąlygas tapti svarbiu komandos žaidėju.

L.Kleizai nesinorėjo važiuoti į „Nuggets“ klubą, kur greičiausiai vėl būtų tekę nuolat stovėti prie tritaškių linijos, meldžiant perdavimo.

Ne, ketveri metai Denveryje nebuvo prasti. Tačiau kokiam kovotojui norėtųsi ir vėl būti Carmello Anthony šešėlyje?

Po dviejų savaičių lietuvis pirmą kartą gaus progą kovoti prieš savo buvusią komandą, nes „Nuggets“ atvyks žaisti į Torontą.

„Ar rungtynės bus išskirtinės? Tik tuomet, jei laimėsime“, – pabrėžė L.Kleiza.

Pergalės yra tai, ko krepšininkui Kanadoje trūksta labiausiai: „Sunku taip dažnai pralaimėti.“

Nepakantūs nesėkmėms

Kai nesisekė, L.Kleiza tikėjosi, kad komanda dar susižais ir toliau viskas bus geriau.

Iš tiesų lapkričiui įpusėjus „dinozaurai“ (taip „Raptors“ pavadinimas skambėtų lietuviškai) ėmė kelti galvas ir uodegas, nugalėję „Houston Rockets“, „Celtics” ir dukart „Philadelphia 76ers“.

Tribūnos pradėjo pilnėti, o sirgaliai mažiau švilpti. O tai – rimtas ženklas, kad reikalai tvarkosi, nes Toronto aistruoliai garsėja savo neregėtu nepakantumu.

Ne tik krepšininkus, bet ir visas kitas šio miesto komandas – „Toronto Maple Leafs“ ledo ritulininkus, „Toronto Blue Jays“ beisbolininkus, „Toronto FC“ futbolininkus – žiūrovai greiti murdyti į purvą. L.Kleiza tai jau pajuto.

„Mūsų aistruoliai neatlaidūs, – šyptelėjo puolėjas. – Jie be gailesčio nušvilpia savus. Nėra įpročio komandą palaikyti ir sunkiais momentais.“

Kanadiečiai pyko, kad klubas paleido savo žvaigždę Chrisą Boshą, kad žvaigžde bando daryti A.Bargnani, o ne įsigijo ką nors panašaus į Vince’ą Carterį, kuris 1998–2004 m. garsino „Raptors“ klubą.

„Ar L.Kleiza Toronte populiarus? Tai kad nė vienas krepšininkas čia nėra populiarus, kai komanda žaidžia prastai“, – pečiais gūžtelėjo M.Ganteris.

Skambės Lietuvos himnas

Tačiau Linu tiki Lietuva. Seka kiekvieną „Raptors“ mačą, skaičiuoja kiekvieną savo numylėtinio tašką ir net pražangą, o L.Kleiza tai puikiai žino.

Net Toronto lietuviai ėmė rinktis ne vien Lietuvių prisikėlimo parapijoje pasimelsti, o po mišių užkąsti bulvių plokštainio, bet ir „Air Canada Center“ arenoje.

Gruodžio 5-ąją „Raptors“ rungtynės bus oficialiai pavadintos „Lietuvių diena“.

Prieš mačą su „New York Knicks“ nuskambės Lietuvos himnas, kurį atliks lietuvių bendruomenės atstovas, trispalvės nuspalvins arenos ekranus, bus pagerbtas L.Kleiza, o parduotuvėje galiausiai atsiras „Raptors“ marškinėliai su Lietuvos krepšininko pavarde. Beliks tik laimėti.

„Aš mielai bendrauju su lietuvių bendruomene. Ketinu ateityje į kiekvienas „Raptors” rungtynes devynis bilietus dovanoti bendruomenės vaikams“, – sakė L.Kleiza, Lietuvoje įsteigęs savo vardu pavadintą labdaros ir paramos fondą (adresas internete – linokleizosfondas.lt).

Nebežavi nei mašinos, nei JAV

Galbūt šis krepšininkas puikiai išmoko amerikiečių sportininkų ryšių su visuomene taisykles, o galbūt iš tiesų L.Kleiza nuoširdžiai pajuto, kad malonu atiduoti duoklę žmonėms, be kurių profesionalių krepšininkų apskritai nebūtų.

Pinigų netrūksta, bet jų žaidėjas nebešvaisto kaip seniau.

Jam nebereikia naujo automobilio kiekvieną sezoną, kaip būdavo anksčiau – kai kurie vis dar stovi garaže Lietuvoje, o Toronte jis išsiverčia su vienu.

„Man tai jau nebeįdomu. Kai esi jaunas, norisi tokių dalykų, bet dabar jų nereikia, – sakė L.Kleiza ir juokdamasis pridūrė: – Nesu aš, aišku, toks senas ir protingas.“

Nuo keturiolikos metų JAV augęs krepšininkas prisipažino, kad dabar Amerika jo nebetraukia taip kaip anksčiau.

„Pamatysite, baigsis NBA sezonas, ir manęs čia nebeliks“, – sakė L.Kleiza.

Nekeistų nė vienos dienos

Jis turėjo galvoje ne tik atostogas Lietuvoje.

Žvelgiant į ateinančią vasarą, svarbiausias įvykis kiekvieno lietuvio kalendoriuje – Europos krepšinio čempionatas.

Nesvarbu, kad būtent dėl krūvių Lietuvos rinktinėje pasaulio pirmenybėse L.Kleiza turėjo bėdų NBA sezono pradžioje.

Dėl nuovargio jo sugrįžimas į šią lygą nebuvo toks įspūdingas, koks galėjo būti.

Bet dėl to L.Kleiza nieko nekaltina.

Net jei galėtų, jis nekeistų nė vienos dienos, šiais metais praleistos nacionalinėje komandoje: „Tokią vasarą aš bet kada pakartočiau.“

Galimybių tam ateinančiais metais netrūks.

Vėl tapti lyderiu – taip pat.

Apsisprendė staigiai

* Kai sezonui pasibaigus krepšininkas atvažiavo aplankyti savo tėvų, kurie gyvena Niujorko priemiestyje, jis net negalvojo, kad į Europą grįš su nauja sutartimi kišenėje.

* L.Kleiza nespaudė savo agento Billo Duffy žūtbūt rasti NBA klubą, nes neprieštaravo dar metus parungtyniauti „Olympiakos“, su kuriuo buvo pasirašęs dvejų metų 12,2 mln. JAV dolerių sutartį. Tačiau joje buvo nurodyta, kad graikai negalėtų kliudyti L.Kleizai grįžti į NBA, jei krepšininkas pageidautų.

* Vis dėlto paragavus tikro elitinio Europos krepšinio NBA nebeatrodė tokia jau stebuklinga.

* „Nepasakyčiau, kad labai troškau sugrįžti į Ameriką. Viskas man pačiam buvo netikėta. Sulaukiau „Raptors“ pasiūlymo ir reikėjo labai staigiai apsispręsti“, – sakė L.Kleiza, pasirašęs ilgalaikę 4 metų 20 mln. dolerių sutartį.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko